Birželio 12 dieną Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija “Responsibility of Lukashenka’s regime for crimes against humanity and migrant crisis: prospects for international justice” (“Lukašenkos režimo atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui ir migrantų krizę: tarptautinio teisingumo perspektyvos”), kurią organizavo Teisingumo ministerija ir Justice Hub/Law and Democracy Centre, kuriam vadovauja prof. D.Žalimas.

Praėjusiais metais vykusi pirmoji Vilniaus konferencija buvo ta vieta, kur buvo nubrėžtas kelias link tarptautinio tribunolo Putinui už karo agresijos nusikaltimą. Toks tribunolas dabar ir yra kuriamas. Šiais metais antroji Vilniaus konferencija brėžia kelią link tarptautinio tribunolo Lukašenkai už nusikaltimus žmoniškumui. Iš paskos sektų ir toks tribunolas Putinui.

Turėjau galimybę ir aš pasisakyti. Mano pagrindinės tezės:

Pagrindinė paskutinių dešimtmečių išvаda, kurią turime pasidaryti – jeigu tarptautinė demokratinė bendruomenė nesustabdo autoritarinio režimo pačioje pradžioje, kai jis tik pradeda pažeidinėti žmogaus teises ir demokratines normas, tai ilgainiui toks režimas evoliucionuoja iki tarptautinio agresoriaus (Rusija, Baltarusija).

Kartu per keletą paskutinių metų tapo aišku, kad žinomi tarptautinės teisės ir politikos instrumentai, pavyzdžiui – personalinės sankcijos arba universalios jurisdikcijos instrumentai, kuriais tradiciškai yra siekiama sustabdyti kokio nors autoritarinio reźimo vykdomus žmogaus teisių ir demokratinių normų pažeidimus, – deja, bet neduoda norimo rezultato – režimai nestabdo savo nusikalstamos veiklos.

Taigi tenka konstatuoti, kad tarptautinė demokratinė bendruomenė iki šiol demonstravo negebėjimą sustabdyti tų nusikaltimų, kuriuos autoritariniai režimai vykdo prieš savo piliečius.

Klausimas – ar yra kokie nors dar nepanaudoti tarptautinės teisės instrumentai, kurie demokratinei bendruomenei padėtų apginti Lukašenkos persekiojamų baltarusių žmogaus teises. Ar gali eiliniai baltarusiai sulaukti tarptautinio teisingumo, o Lukašenka tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už tuos nusikaltimus, kuriuos jis yra įvykdęs prieš baltarusių tautą? Tas pats būtų taikoma ir rusų, kuriuos persekioja Putino režimas, teisėms ginti ir Putino tarptautinei baudžiamajai atsakomybei ne tik už karo agresijos nusikaltimą, ne tik už nusikalstamą Ukrainos vaikų deportaciją, bet ir už nusikaltimus persekiojant Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, už nusikaltimus prieš Navalną, Kara-Murzą, Jašiną, Gorinovą, kuriuos dabar laiko kalėjime, už nužudytus Nemcovą, Starovoitovą, Litvinenko ir kitus režimo kritikus.

Pagal tarptautinę teisę, jeigu režimo nusikaltimai prieš savo piliečių žmogaus teises pasiekia tokį masiškumo ir valdžios sąmoningos nusikalstamos politikos lygį, kad juos tarptautinė bendruomenė pripažįsta prilygstančiais nusikaltimams žmoniškumui, tokius režimo nusikaltimus turi tirti Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (International Criminal Court), kurį žmonės įprastai vadina Hagos Tribunolu. Jeigu Hagos Tribunolas konkrečios šalies atveju neturi mandato tirti tokius nusikaltimus, nes šalis nėra ratifikavusi Romos Statuto (taip yra su Baltarusija ir Rusija), tokiu atveju turi būti steigiamas Specialus Tarptautinis Tribunolas.

Tarptautinė bendruomenė jau sutarė taip elgtis dėl Putino režimo įvykdyto karo agresijos nusikaltimo tyrimo – bus steigiamas Specialus Tribunolas šiam nusikaltimui tirti.

Specialus Tarptautinis Tribunolas tirti Lukašenkos įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš pačią Baltarusijos visuomenę būtų stiprus tarptautinės bendruomenės žingsnis, suteikiant baltarusiams teisę į tarptautinį teisingumą. Kartu tai būtų signalas ir Lukašenkos elitui, kad laikas apsispręsti – ar jie tikrai nori kartu su Lukašenka patekti į Hagos Tribunolą.

Norint šiuo keliu eiti ir steigti specialų Tribunolą Lukašenkai, visų pirma reikia, kad tarptautinė bendruomenė įvardintų, jog Lukašenkos nusikalstami veiksmai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui (geriausia jeigu tai padarytų Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja). Taip pernai prasidėjo kelias link dabar steigiamo specialaus tribunolo Putino karo agresijos nusikaltimui tirti: karo pradžioje Generalinė Asamblėja pareiškė, kad Putino kariniai veiksmai yra ne kokia nors speciali operacija, o nusikalstama karo agresija, pažeidžianti visas Jungtinių Tautų nustatytas tarptautinės taisykles.

Kelionė link to, kad tarptautinė bendruomenė pripažintų Lukašenkos veiksmus prilygstančiais nusikaltimams žmoniškumui, jau prasidėjo. Neseniai rašiau, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaras paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad Lukašenka galimai yra įvykdęs nusikaltimus žmoniškumui, persekiodamas prieš jo režimą protestuojančius žmones.

Tolesnis kelias: Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kuri patvirtintų tų pačių Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro atlikto tyrimo išvadas, kad Lukašenkos įvykdyti ir vykdomi nusikaltimai prieš Baltarusijos žmones prilygsta nusikaltimams žmoniškumui. Tai atvertų duris steigti specialų triubunolą tokiems nusikaltimams tirti.

Lygiai taip pat turėtų būti elgiamasi ir su Putino nusikaltimais prieš Rusijos piliečius. Putino nusikaltimai yra tokio pat pobūdžio ir masto, kaip ir Lukašenkos nusikaltimai. Todėl ir tarptautinio teisingumo kelias turėtų būti panašus: pradžioje išsamus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro tyrimas, kuris tikėtina pripažintų, kad tokie nusikaltimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, tada speciali JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija ir tada specialus tribunolas.

Taigi Putino (ir Lukašenkos) laukia net trys tribunolai: steigiamas Specialus Tribunolas Hagoje karo agresijos nusikaltimui tirti (Lukašenka kaip agresijos bendrininkas); ICC tribunolas Hagoje Ukrainos vaikų deportacijos nusikaltimui tirti (Putinui arešto orderis jau išduotas; yra tiriamas Lukašenkos dalyvavimas šiame nusikaltime); dabar siūlome steigti specialius tribunolus, kurie tirtų Lukašenkos ir Putino nusikaltimus žmoniškumui, persekiojant savo šalių piliečius.

Demokratijos turi išmokti gintis ir ginti žmogaus teises ten, kur jos yra nusikalstamai pažeidžiamos. Autokratai turi žinoti, kad demokratijos nėra bedantės ir kad autokratų laukia tribunolai. Lietuva šiame kelyje gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį.