Pasisakymai Europos Parlamente pristatant Baltąją knygą dėl Euyropos gynybos ateities

Europos Parlamento plenarinė sesija, 2025 m. kovo 11 d.

ĮŽANGINĖ KALBA DISKUSIJOS PRADŽIOJE

Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

Dėkoju, kad įtraukėte į darbotvarkę šias diskusijas dėl Europos gynybos ateities. Tai vienos svarbiausių diskusijų šio Parlamento istorijoje, nes dienos, kuriomis gyvename dabar, nulems Europos ir ES istoriją. Tai – tik sykį vienai kartai pasitaikanti akimirka.

Mums gresia aiškus ir realus pavojus. Tokio pavojaus niekas iš mūsų nematė per visą savo gyvenimą.

Europa labiau nei bet kada anksčiau turi ruoštis blogiausiam, kad išvengtų blogiausio: karinės agresijos prieš mus galimybei. Toks pasirengimas yra vienintelis būdas atgrasyti nuo blogiausio.

Rusijos karo pramonė dirba visu pajėgumu. Rusija gali būti pasirengusi konfrontacijai su NATO po 5 metų ar net greičiau.

Amerikos pastarieji veiksmai taip pat yra perspėjimas mums: jos politikos pasikeitimas ir posūkis Azijos kryptimi. Geopolitinė tikrovė keičiasi mūsų akyse.

Labiau nei bet kada anksčiau turime stovėti ant dviejų kojų bei patys imtis atsakomybės už savo gynybą ir atgrasymą. Labiau nei bet kada privalome remti ir ginti Ukrainą.

Taip, turi būti taika. Bet tikrąja galia paremta taika. Taika, kurią sudarant dalyvauja Ukraina ir Europa.

Teisinga taika – ne tik pertrauka tam, kad Rusija galėtų išsilaižyti žaizdas ir pradėti naują, dar didesnį karą. Stipri taika taip pat reiškia stiprią Europą, galinčią atgrasyti nuo agresijos ir užkirsti kelią karui.

Kad tai pasiektume, turime iš pagrindų pertvarkyti savo gynybos pramonę, nes spragos tarp mūsų turimos ir mūsų žmonėms apsaugoti reikalingos gynybos yra milžiniškos. Kaip galime numanyti iš publikacijų apie NATO pajėgumų tikslus, jau dabar trūksta tūkstančių tankų, kovos mašinų, šarvuočių, artilerijos vienetų. Šių trūkumų pašalinimui reikia mažiausiai 500 mlrd. eurų. Dar daugiau šimtų milijardų reikia realiai oro gynybai, kosminei gynybai ir kariniam mobilumui.

Valstybės narės turi masiškai investuoti, kad užpildytų šias spragas. Europos Sąjunga rems valstybes nares savo sukuriama pridėtine verte, europietiškais masteliais, europiniu koordinavimu, ES lėšomis, ES reguliavimu.

Dabartinė Europos Komisija gynybai skyrė svarbiausią vietą Europos darbotvarkėje. Dar prieš prasidedant mūsų kadencijai gynyba buvo svarbiausias Prezidentės U. Von der Leyen politinių gairių prioritetas, todėl ji paskyrė mane pirmuoju ES gynybos komisaru.

Įgaliojimų laiške ji įpareigojo mane kartu su vyriausiąja įgaliotine K.Kallas parengti Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities. Nuo pat pirmos mano įgaliojimų dienos dirbome be pertraukos – Komisijos kolegijoje, su Komisijos tarnybomis, daugybėje seminarų, konferencijų ir diskusijų, taip pat ir šiame Parlamente.

Susitikau su daugybe ministrų, parlamentų narių, gynybos ir kosmoso pramonės įmonių vadovų. Sulaukėme daug pasiūlymų rengiamai Baltajai Knygai, įskaitant ir Europos Parlamento rezoliuciją.

Šie diskusijų mėnesiai padėjo paruošti dirvą reikalingiems sprendimams, ir tai leido mums jau praėjusią savaitę pateikti pagrindinius pasiūlymus su istoriniais sprendimais dėl ReArm Europe plano – gerokai anksčiau, nei paskelbta Baltoji knyga.

Nes jei istorija bėga, mes negalime tik eiti jai iš paskos.

Praėjusią savaitę Prezidentė U. Von der Leyen pristatė planą „Rearm Europe“. Jis vienbalsiai patvirtintas po dviejų dienų istoriniame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Pritarta   pagrindiniams pasiūlymams padidinti mūsų gynybos išlaidas iki 800 mlrd. eurų.

Pavyzdžiui:

• Stabilumo ir augimo pakto nacionalinės išlygos aktyvavimas, leidžiant šalims neįtraukti į deficito apskaitą tam tikros dalies gynybos išlaidų.
• Nauja ES priemonė remti valstybes nares paskolomis.
• esamo Europos finansavimo gynybai, pavyzdžiui, sanglaudos fondų, perorientavimas.
• privačių bankų investicijų, įskaitant Europos investicijų banką, skatinimas

Palankiai vertiname ES valstybių vadovų raginimą persvarstyti neįtrauktas veiklas bei padidinti finansavimą gynybai. Ir raginame valstybes nares toliau remti Ukrainą – perkant ginklus Ukrainoje, su Ukraina ir Ukrainai – kaip tai jau daro Danija ir Čekija. Reikia remti visas iniciatyvas, kuriomis užtikrinama, kad Ukraina galėtų išlikti stipri ir apsiginti.

Iki kito Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateiksime išsamius teisinius pasiūlymus.

Neužtenka išleisti daugiau. Išlaidos labiau fragmentuotoje rinkoje tik dar labiau ją suskaidys. Išleisti daugiau gali reikšti ir daugiau išleisti už ES ribų – tai tik padidins mūsų priklausomybę.

Turime investuoti daugiau, geriau, kartu ir europietiškai.

Kartu dirbti mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Sukurti daugiau ryšių tarp civilinių ir karinių mokslinių tyrimų ir inovacijų. Dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos pakeis karo pobūdį, taigi turime išnaudoti giliąsias technologijas tam, kad padidintume savo gynybinį pasirengimą.

Turime stiprinti pajėgumus prioritetinėse ES lygmens veiksmų srityse, tokiose kaip:

• oro ir priešraketinė gynyba;
• strateginės priemonės, taip pat susijusios su kosmosu;
• karinis mobilumas.

Būtent todėl labai svarbios yra ES programos, skirtos bendriems pirkimams ir bendrai plėtrai, tokios kaip Europos gynybos pramonės programa (EDIP). Šiomis programomis galime paskatinti valstybes nares leisti lėšas kartu, įveikti susiskaidymą, leisti lėšas protingai ir europietiškai. Taip sukursime savo Europos gynybos pramonę.

Gynybos pramonė nėra įprasta pramonė – tai mūsų gynybos ištekliai.

Todėl turime ją vystyti ir vardan to skatiname bendrus viešuosius pirkimus tam, kad Europos pramonė gautų jai reikalingus didelius užsakymus, kad būtų galima supaprastinti gamybą, sumažinti ginkluotės kainą, sumažinti susiskaidymą.

Supaprastinsime savo teisės aktus ir taisykles tam, kad pašalintume visas kliūtis, kurios trukdo stiprinti mūsų gynybos pramonę.

Apie visa tai kalbama Baltojoje knygoje. O dabar mums reikia didinti ir spartinti savo veiksmų apimtis.

Žinau, kad šis Parlamentas tvirtai remia Europos gynybą, kaip tai aiškiai pabrėžė Pirmininkė Roberta Metsola, kaip praėjusią savaitę man paaiškino daugelis iš jūsų, kai dalyvavau dialoge su ITRE komiteto nariais.

Todėl raginu jus skubiai susitarti dėl Parlamento derybinės pozicijos dėl EDIP, Europos gynybos pramonės programos, kuri leis mums daug veiksmingiau kurti ES pridėtinę vertę, padėti valstybėms narėms kuo naudingiau išleisti nacionalines lėšas gynybai. Palankiai vertinu Tarybos raginimą kuo greičiau užbaigti derybas.

EDIP buvo pasiūlyta prieš metus. Istorija mūsų nelauks, Putinas mūsų nelauks.

Kitą savaitę pateiksime Baltąją knygą – tam, kad permąstytume Europos gynybą šiuo strateginiu momentu.

Baigdamas norėčiau pasisemti įkvėpimo iš istorijos. Neseniai perskaičiau Jeano Monnet atsiminimus. Jeanas Monnet buvo Europos Sąjungos, mūsų didžiojo taikos projekto, įkūrėjas. Bet ar žinojote, kad Jeanas Monnet taip pat buvo pergalės Antrajame pasauliniame kare tėvas?

Jeanas Monnet padėjo V.Čerčiliui ir F.D.Ruzveltui parengti vadinamąją „Pergalės programą“ – padidinti karinę gamybą JAV tam, kad būtų nugalėti naciai.

Jam būtų pažįstami daugelis mūsų dabartinių iššūkių. Jeanas Monnet taip pat sakė: žmonės priima didingus sprendimus tik tada, kai krizė atsiduria ant jų slenksčio.

Tai – didžiausia mūsų gyvenimo saugumo krizė. Dabar turime priimti didingus sprendimus.

Visa Europa yra Rusijos agresijos taikinys, visos valstybės narės yra priešakinės valstybės.

Baltoji knyga yra mūsų pramoninės „Pergalės programos“ pagrindas. Pergalės ginant taiką Europos žemyne.

Baltoji knyga ir „ReArm Europe“ yra tik mūsų kelio pradžia – kelio į pergalę siekiant taikos ir demokratijos Europoje.

Ir mes nugalėsime!

BAIGIAMOSIOS PASTABOS APIBENDRINANT DISKUSIJĄ

Ponia pirmininke, gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

norėčiau padėkoti jums už šias, kaip sakiau savo įžanginiame žodyje, istorines diskusijas.

Tikrai labai simboliška, kad šios diskusijos vyksta šią dieną, ypatingą tiek man ir mano kolegoms lietuviams čia, Parlamente, tiek visai lietuvių tautai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

1990 m. po 50 metų trukusios sovietų imperijos okupacijos atgavome nepriklausomybę. Mano žinia šią dieną labai aiški: mes, lietuviai, nenorime XXI amžiuje išgyventi to paties – dar vienos okupacijos ir dar vienos Nepriklausomybės dienos.

Nenoriu, kad su tuo susidurtų mano sūnūs ir mano anūkai, ir nenoriu, kad jūsų – Europos Parlamento kairėje, centre, dešinėje – vaikai ir anūkai susidurtų su Ukrainos vaikų likimu.

Todėl sveikinu visus lietuvius su 1990-aisiais atgautos Nepriklausomybės diena.

O visiems savo draugams Europoje noriu pasakyti: nepriklausomybę lengva prarasti, bet labai sunku atgauti. Dabar turime būti pasirengę ginti savo Europos nepriklausomybę.

Norėčiau priminti, kad Rusija šiemet, skaičiuojant pagal vadinamąjį perkamosios galios paritetą, karui išleis daugiau, nei išleisime mes visi Europos Sąjungoje.

Taip pat norėčiau priminti skaičius, kuriuos nuolat kartoja NATO generalinis sekretorius Markas Rutte: šiuo metu Rusija per tris mėnesius pagamina daugiau ginklų nei visos NATO valstybės narės, įskaitant Jungtines Valstijas, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Norvegiją ir mus Europos Sąjungoje, per metus.

Turime iš tikrųjų suprasti, ką tai reiškia, ir todėl noriu padėkoti jums visiems už paramą šioje diskusijoje dėl Ukrainos ir Europos gynybos.

Kitą savaitę pristatysime Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities, kurioje daugiausia dėmesio skirsime investiciniams pajėgumams ir gynybos pramonei.

Tęsime diskusijas ir žodžius paversime darbais, kad atgrasytume nuo agresijos ir užkirstume kelią karui.

Labai jums dėkoju.