Ką Jean Monnet mums pasakytų apie Europos gynybą?
Kai kalbame apie gynybą, paprastai kalbame labai praktiškus dalykus apie gynybos pramonės ypatumus, bendrų pirkimų detales, NATO standartus ir milijardus eurų gynybos finansavimui.
Tačiau, kad nepasiklystume tose sudėtingose techninėse detalėse, labai svarbu nepamiršti platesnio vaizdo. Tai padeda rasti racionaliausią kelią įveikiant visus techninius iššūkius. Ir tai padeda įtvirtinti reikalingą kolektyvinę politinę valią.
Didesnį paveikslą galime matyti, jei, visų pirma, mokomės iš istorijos, ir jei galime palyginti šiandienos situaciją ir iššūkius su panašia praeities patirtimi.
Tokia buvo mano konceptuali žinia NATO šalių ambasadoriams, kai, pakviestas generalinio sekretoriaus Marko Rutte, turėjau galimybę kreiptis į Šiaurės Atlanto Tarybos narius (neformalus Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis, 2025 m. sausio 20 d.).
Štai mano pranešimo dalis, skirta šiam platesniam vaizdui ir mūsų bendrai istorinei patirčiai:
„Nepaisant to, kad studijavau fiziką, dažnai įkvėpimo semiuosi praeityje, naujausios Europos istorijos pamokose.
Per Kalėdas skaičiau memuarus – atsiminimus žmogaus, kuris taip pat gyveno pavojingais laikais.
Jeanas Monnet.
Jeanas Monnet visiems žinomas kaip vieną iš Europos Sąjungos įkūrėjų. Tačiau Jeanas Monnet taip pat buvo vienas iš pergalės Antrajame pasauliniame kare kūrėjų. Būtent Jeanas Monnet pirmą kartą apibūdino Jungtines Amerikos Valstijas kaip „demokratijos arsenalą“.
Jeanas Monnet dirbo kartu su Vinstonu Čerčiliu ir prezidentu Ruzveltu. Jis padėjo Ruzvelto administracijai parengti vadinamąjį „Pergalės planą“, kuris buvo labai svarbus sąjungininkų pergalei. Pergalės plano tikslas: gamyba pilnu pajėgumu, kad būtų pasiekta pergalė.
Kai skaičiau Monnet atsiminimus, ypač apie padėtį Jungtinėse Valstijose karo pradžioje, daug kas man atrodė pažįstama:
Amerikiečių negebėjimas suprasti, kad karas, prasidėjęs Europoje, yra grėsmė ir jiems.
Amerikos žmonių požiūris į karą kaip į naują kasdienybę.
Pačioje Amerikoje labai maži karių rezervai ir ginklų atsargos. Žemas gamybinių pajėgumų lygis.
Pramonės atstovų nenoras imtis didelių investicijų, nesant aiškių užsakymų.
Kariuomenės nenoras pasakyti, ko jiems reikia, nes viskas slapta.
Taip pat šiandien gerai pažįstamas reiškinys: susirūpinimas visų pirma dėl biudžetų ir finansinių išteklių trūkumo Didžiojoje Britanijoje.
Trumpai tariant, viskas apie ką tada kalbėjo Monnet, yra tai ką šiandien matome ir jaučiame Europos Sąjungoje.
Tačiau pažįstami yra ir teigiami dalykai, apie kuriuos tuo metu kalbėjo Monnet: aiškus supratimas, ką reikia daryti, išreikštas Ruzvelto ir kuriam pritarė Monnet, ir kurio labai reikia dabar, kai diskutuojame apie paramą Ukrainai. Monnet cituoja Ruzveltą: „Didžioji dalis amerikiečių visiškai neabejoja, kad geriausia tiesioginė Jungtinių Valstijų gynyba yra sėkminga pačios Didžiosios Britanijos savigyna.“
Monnet suprato, kaip svarbu žinoti tikrąją tiesą apie JAV pasirengimo karui trūkumus: „Pirmasis žingsnis buvo apskaičiuoti deficitą. /…/ Mes pristatėme jį pačia griežčiausia kalba, žinodami, kad Amerikos Vyriausybei reikia šoko ir kad Ruzveltui tik tokio didelių poreikių šoko ir reikėjo, kad būtų paskatintas veikti“.
Ir galiausiai – kai tautai kyla egzistencinė grėsmė, pinigai negali tapti kliūtimi gynybai. Monnet džiaugėsi, kad Ruzveltas atsisakė tabu, kuriuos Monnet kritikavo daugelį metų. Ruzvelto citata: „Per visą istoriją nė vienas didelis karas nebuvo pralaimėtas dėl pinigų trūkumo…“
Dabar ir mes susiduriame su potencialiu egzistenciniu iššūkiu. Ir mums reikia mūsų „Pergalės plano“. Kartu su Ukraina.
Štai kodėl Jeano Monnet pamokos šiandien mums tokios svarbios.
Tai buvo mano žinia NATO ambasadoriams apie ankstesnės istorinės patirties svarbą ir apie tą platesnį vaizdą, su kuriuo susiduriame dabar.
Turime prisiminti, kad demokratinis pasaulis ne pirmą kartą susiduria su totalitarinės agresijos grėsme, su kuria mes susiduriame dabar. Prieš aštuoniasdešimt metų sąjungininkams pakako politinio apdairumo ir politinės valios apibrėžti ir įgyvendinti „Pergalės planą“ prieš totalitarinę agresiją. Šiandien mums tenka tokia pati atsakomybė – apibrėžti ir įgyvendinti savo „Pergalės planą“. Jei mūsų seneliams pavyko pasiekti pergalę, tai pavyks ir mums. Tai yra mūsų moralinė užduotis. Kad mūsų anūkai taip pat gyventų taikoje.
Mane taip sužavėjo idealisto Jeano Monnet praktinė išmintis ir tai, kokios naudingos šiandien mums būtų jo aiškios struktūrinės mintys, paprastos idėjos ir praktiniai sprendimai, kai ir mums gresia karo agresija, kad nusprendžiau į vieną puslapį sudėti įspūdingiausias citatas iš Jeano Monnet „Memuarų“. Perskaitykite jas, o tada norėsite perskaityti visus „Memuarus“!
Jeanas Monnet. „Memuarai“. Rinktinės citatos
(antraštės mano, vertimas neoficialus)
Monnet praktinio idealizmo esmė
Robertas Emmetas Sherwoodas, Harry Hopkinso padėjėjas: „Monnet buvo didysis, vienišas gamybos pilnu pajėgumu apaštalas, skelbęs doktriną, kad dešimties tūkstančių tankų perviršis yra kur kas geriau nei vieno tanko trūkumas“.
Anglijos gynyba yra Amerikos gynyba
Monnet: „Anglijos gynyba šiai tautai (amerikiečiams) yra Amerikos gynyba. Todėl jie bus pasirengę daryti viską, ko iš jų pareikalaus Anglija“…
Ruzveltas, debatai Kongrese dėl Lend-Lease: „Didžioji dalis amerikiečių visiškai neabejoja, kad geriausia tiesioginė Jungtinių Valstijų gynyba yra sėkminga pačios Didžiosios Britanijos savigyna.“
Deficito skaičiai – šokiruojantis poveikis JAV Vyriausybei
„Purvis ir aš paaiškinome Londonui, kad amerikiečiai pradės pakankamai didelę apginklavimo programą tik tuo atveju, jei bus stipriai spaudžiami tai padaryti, ir kad daugelis žmonių Vašingtone laukia, kol šis spaudimas įgaus tikslią didelių poreikių išraišką.“
/…/ [Jungtinės Karalystės tiekimo ministras] Walteris Laytonas „spalio pradžioje atvyko į Vašingtoną su įspūdingu užsakymų sąrašu – visa įranga, reikalinga dešimčiai naujų britų divizijų ir dar 9000 lėktuvų prie jau užsakytų 14000“…
„Žinojau, kad tolesnė balanso ataskaita, lyginant bendrą Vokietijos, Italijos ir Japonijos pajėgumą su Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų pajėgumu, parodys didelį deficitą. Buvau įsitikinęs, kad tai paveiks Amerikos vyriausybės ir žmonių vaizduotę ir įtikins juos sutikti su neišvengiamu kažkurios civilinės gamybos dalies paaukojimu.“…
„Aš įtariau, kad ši energinga tauta yra pajėgi sukurti naujus pajėgumus: ją tereikėjo paskatinti dideliu iššūkiu“…
„/…/[Turėjome iškelti pakankamai aukštus tikslus, šį kartą pagrįstus ne turimais ištekliais, o poreikiais pačia plačiausia prasme, tokius, kad jie priblokštų priešą/…/…/Ten [JAV] niekas niekada nebijo įvertinti, ko reikia, prieš klausdamas, ar tai įmanoma: tai, ko reikia, pagal apibrėžimą turi būti įmanoma. /…/ Išdėsčiau tokius prioritetus: 1) nuspręsti, kiek ginkluotės reikia; 2) nuspręsti, kokios ginkluotės reikia; 3) tik tada sugalvoti, kaip ją pagaminti.“…
„Pirmasis žingsnis buvo apskaičiuoti deficitą. /…/ Mes pristatėme jį pačia griežčiausia kalba, žinodami, kad Amerikos Vyriausybei reikia šoko ir kad Ruzveltui tik tokio didelių poreikių šoko ir reikėjo, kad būtų paskatintas veikti“.
„Retai kada poreikių balanso ataskaita buvo parengta tokiu tinkamu momentu arba taip veiksmingai atvėrė akis ir buvo akstinas veikti. Kai buvo suprasta, kad Amerika gamina mažiau ginklų nei Didžioji Britanija ir Kanada, kad ji nepasivys jų iki 1942 m. pabaigos, o jos silpnosios vietos – sunkieji bombonešiai ir tankai, nusivylimas buvo labai gilus.“…
„Įvykiai parodė, kad ši filosofija, kuri koncentruojasi į tai, kas būtina, yra realistiškesnė už tą, kuri atsižvelgia tik į tai, kas įmanoma.“…
Didžioji Britanija neturėjo pinigų sumokėti. Pinigai negali tapti kliūtimi pergalei
„Tačiau mes nusprendėme apversti aukštyn kojomis finansų ekspertų iškeltą argumentą, kurie norėjo, kad poreikiai būtų priderinti prie išteklių. Kai minėti poreikiai prilygo laisvojo pasaulio išlikimui, toks argumentas buvo absurdiškas. Kai ant kortos pastatyta tiek daug, išteklių visada galima kažkaip rasti. Svarbiausia buvo pademonstruoti savo tvirtą pasiryžimą ir mūsų reikalavimų mastu žmonių paskatinti vaizduotę.“…
Monnet: „Man buvo malonu girdėti, kad Ruzveltas atsisakė tabu, kuriuos aš kritikavau daugelį metų.“ Ruzvelto citata: „Per visą istoriją nė vienas didelis karas nebuvo pralaimėtas dėl pinigų trūkumo…“
„Ruzveltui [V. Čerčilio laiškas] padarė gilų įspūdį /…/ Klausimas buvo ne tiek techninis, kiek psichologinis: kaip padaryti taip, kad Kongresui ir Amerikos viešajai nuomonei būtų priimtinas jo tvirtas sprendimas suteikti Didžiajai Britanijai visą įmanomą pagalbą, nieko neprašant mainais? Sprendimas, kurį jis rado, buvo „Lend Lease“…
„Pirmosios didelės kliūties nebeliko: žodinė problema buvo išspręsta. /…/ Tačiau kai žodis tapo vieša prezidento apsisprendimo išraiška, jis prilygo tarptautiniam pasižadėjimui, ir šis žodis leido imtis veiksmų. Ruzveltas labai meistriškai naudojosi žodžių magija.“…
Tos pačios problemos, kaip gauti informaciją – kariuomenių slaptumas
„Kaip įtikinti karinę vadovybę atsakyti į mūsų didelės apimties klausimynus, kai menkiausias dalykas buvo visiškai slaptas – tai buvo mūsų pačių paslaptis /…/. Tai taip paprasta, kad dauguma žmonių to nepastebi: gudrybė – užduoti tinkamus klausimus ir ieškoti geros valios, kurios visada galima kažkur rasti“.
Jungtinės Valstijos – demokratijos arsenalas
„Jungtinės Valstijos, – pasakiau vieną vakarą grupei draugų, – turi tapti didžiuliu arsenalu, demokratijos arsenalu“…
Cituota pagal: Jean Monnet. Memoirs. Third Millenium, 2015.
Nuotrauka: Jean Monnet. Autorius: nežinomas (Keystone France) – [1], Public Domain, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=95836352
