Europos Komisijos narys Andrius Kubilius: „Amerikiečiai pakeitė savo nusistatymą, dabar jie kalba apie taiką, tačiau be galios“
Interviu „Le Monde“ buvęs Lietuvos Ministras Pirmininkas išreiškia susirūpinimą dėl pasikeitusios Jungtinių Amerikos Valstijų krypties dėl Ukrainos ir Rusijos ketinimų. 2025 m. vasario 20 d.
Interviu parengė Sylvie Kauffmann (vertimas)
Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius vasario 14-16 d. dalyvavo Bavarijos sostinėje vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai generolu Keithu Kelloggu. Antradienį, vasario 18 d., Paryžiuje buvęs Lietuvos premjeras (1999-2000 m. ir 2008-2012 m.) suabejojo D. Trumpo administracijos strategija, baimindamasis, kad ji „rizikuoja politiškai sustiprinti V. Putiną“.
Dalyvavote Miuncheno saugumo konferencijoje. Kaip vertinate transatlantinius santykius po šios itin įtemptos įvykių sekos?
Sakykime, kad kai kurie tikėtini dalykai įvyko netikėtai. Susiduriame su dviem iššūkiais dviem skirtingais laikotarpiais: vienas iš jų yra neatidėliotinas – Rusijos ir Ukrainos karas, ir yra tikimybė, kad iki 2030 m. Rusija norės mus išbandyti karinėmis priemonėmis. Kitas – Kinijos karinės galios augimas, su galimybe, kad Jungtinės Valstijos vis labiau perkels savo saugumo išteklius į Indo-Kinijos ir Ramiojo vandenyno regioną ir mažins savo buvimą Europos žemyne. Visada kalbėjome apie tai, kad rengdamiesi Europos gynybai turime nepamiršti šių dviejų dalykų. Vis dar neaišku, kokios strategijos bando imtis amerikiečiai ir ar apskritai tokia strategija yra.
Susitikote su Amerikos pasiuntiniu Ukrainoje generolu Keithu Kelloggu. Ką jam pasakėte?
Kalbėjomės labai atvirai. Pasakiau jam: taip, mums reikia taikos Ukrainoje, tačiau taikos, paremtos galia – tai kartoja visi, įskaitant amerikiečius. Bet aš pradėčiau nuo antrosios formulės dalies: galia. Norint pasiekti teisingą taiką, ukrainiečiams reikia papildomos galios, o ši galia gali ateiti tik iš mūsų, amerikiečių ir europiečių, pusės. Taigi – pirmiau galia, paskui taika.
Tačiau dabar amerikiečiai keičia formulę ir pirmiausia kalba apie taiką, bet be galios, o tai rizikuoja politiškai sustiprinti Putiną. Tikiuosi, kad amerikiečiai nepadarys rimtų klaidų, bet būčiau daug pozityvesnis, jei jie su mumis, savo partneriais Europoje arba G7 susitartų dėl taikos per galią strategijos. Šiuo atveju jie žengia į priekį nepasitarę. Akivaizdu, kad tai Ukrainoje kelia daug sumaišties ir emocijų. Man tai kelia nerimą, nes ukrainiečiai dėl tokios situacijos gali pasijusti apleisti, o tai gali turėti labai neigiamų pasekmių. Prisimenu, kai mes [Baltijos šalys] kovojome už savo nepriklausomybę dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kaip jautriai mūsų visuomenė reagavo į amerikiečių ir prancūzų žodžius… Turime būti labai atsargūs, kaip mūsų sprendimus ir žodžius supranta ukrainiečiai, kurie kovoja, kad apgintų save – ir mus.
Ar europiečiai turi planą?
Turime labai aiškiai suformuluoti taikos parametrus. Kaip sakiau generolui Kelloggui, yra keli labai aiškūs principai: Ukrainos teritorinis vientisumas, jokio okupacijos pripažinimo, jokio padalijimo; stipri Ukrainos kariuomenė be jokių apribojimų – tuo atveju, jei rusai paprašytų apriboti Ukrainos kariuomenės pajėgumus; ir sankcijų išlaikymas, nes net ir taikos susitarimo atveju galima numatyti, kad rusai nesustabdys savo į karą orientuotos ekonomikos. Turime labai rimtai vertinti kelių Europos šalių žvalgybos tarnybų pranešimus, kad Rusija gali būti pasirengusi mus užpulti iki 2030 m.
Kitas dalykas: Rusija turi sumokėti už padarytą žalą. Derybos vyksta ne tarp lygiųjų, o tarp agresoriaus ir aukos. Todėl privalome įšaldyti Rusijos turtą, kol bus pasiektas susitarimas dėl kompensacijos. Galiausiai, rinkimai negali būti derybų dalis. Rinkimai yra suverenus Ukrainos teisėtų valdžios institucijų sprendimas, ir jei jie bus surengti per anksti, tai bus V. Putinui į naudą.
Galiausiai, žinoma, reikalingos tvirtos saugumo garantijos. Nežinau, kokia bus jų forma ir kas jas įgyvendins, tačiau Amerikos parama yra labai svarbi. Ir tikiuosi, kad mes, Europos Sąjunga, sugebėsime greitai pasiųsti ukrainiečiams tvirtą žinią, kad Ukraina būtų stiprinama tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu.
Ką jums pasakė generolas Kelloggas?
Kad amerikiečiai nori labai greitai nutraukti ugnį! Vienintelis jų argumentas yra tas, kad jie nori -sustabdyti žudynes. Mes taip pat norime, ir tai galima padaryti, jei amerikiečiai įtikins Putiną nustoti žudyti žmones ir išvesti savo karius. Tačiau jei tai nebus padaryta atsargiai, žudynės prasidės iš naujo, daug didesniu mastu. Kai amerikiečių pranešime apie Rubio-Lavrovo susitikimą [antradienį, vasario 18 d., Rijade įvykusį Amerikos ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimą] perskaičiau, kad jie ketina sukurti mechanizmą, skirtą pašalinti jų dvišalių santykių „trikdžius“, man pasidarė neramu, ar tai reiškia, kad amerikiečiai Ukrainą laiko „trikdžiu“, kurį reikia nušluoti nuo stalo, nes Jungtinės Valstijos nori gerų santykių su Rusija.
Norėčiau, kad amerikiečiai paaiškintų, kaip geri santykiai su Rusija dera su žvalgybos pranešimais apie Rusijos pasiruošimą per ateinančius penkerius metus mus išbandyti.
Kaip vertinate susitikimą, į kurį pirmadienį Paryžiuje susirinko kai kurie Europos vadovai?
Tai buvo labai aiškus pareiškimas, kad remiame Ukrainą ir stipriname savo gynybą: dabar europiečiai daug geriau supranta šį poreikį. Tačiau tai buvo tik vienas iš daugelio žingsnių, kuriuos turime žengti. Kol kas neturime konkretaus susitarimo dėl saugumo garantijų. Kai kurios šalys yra pasirengusios siųsti karius, kitos vis dar diskutuoja. Generolui Kelloggui sakiau, kad būtų daug geriau susitarti dėl šių dalykų prieš pradedant derybas.
Kokius svertus europiečiai turi, kad įtikintų Jungtines Valstijas įtraukti juos į derybas?
Nežinau. Žinau tik tiek, kad bet koks sprendimas dėl paliaubų ar taikos pirmiausia turi būti priimtinas ukrainiečiams. Jiems tai išlikimo klausimas. Jie puikiai žino, koks pavojingas gali būti blogas susitarimas. Esame pasirengę juos paremti. Savo pozicijos nekeisime. Neįsivaizduoju amerikiečių ir rusų sutartų paliaubų, kai tuo pat metu ukrainiečiai yra apšaudomi rusų.
Kovo 19 d. pristatysite Baltąją knygą dėl gynybos. Kokie bus jūsų prioritetai?
[Komisijos Prezidentės man skirtame] Misijos laiške nurodyta, kad turime nustatyti priemones kraštutiniams nenumatytiems atvejams, t. y. ginkluotos agresijos galimybei, atremti. Mūsų pasirengimas turi didelių spragų. Turime plėtoti savo gynybos pajėgumus, ir labai greitai. Neužtenka padidinti mūsų išlaidas gynybai iki 3 % bendrojo vidaus produkto. Mūsų gynybos pramonė yra pernelyg susiskaidžiusi, per daug įrangos užsakome ne iš ES, o tai yra silpnybė karo metu, kai tą įrangą reikia remontuoti ir atnaujinti. Ir, žinoma, finansavimo klausimas.
