Kol visi europiečiai ir Lenkijos kaimynai, tame tarpe ir Lietuva, mandagiai tyli, Lenkijos furistai blokuoja visus įvažiavimus į Ukrainą. Tam vadovauja kažkokie prorusiški Lenkijos aktyvistai. Ir tai jau tęsiasi pakankamai ilgai.

Lenkijos pusėje bandančių įvažiuoti į Ukrainą eilė jau siekia 40 km. Vairuotojai laukia savaitėmis.

Į Ukrainą nepatenka maisto prekės, vaistai, degalai, civilinė ir karinė labdara. Savanoriai, vežantys labdarą, kurie iki šiol per kelias dienas sukursuodavo į Ukrainą ir atgal į namus Europoje, nebegali to daryti, nes negali ant sienos laukti kelias savaites.

Visa tai detaliai aprašyta Mildos Goštautaitės, su kuria kartu vežėme labdarą į Chersoną, emocingame tekste “KURWA” (https://www.facebook.com/milda.gostautaite/posts/10168632459070441).

Kai matai tokią situaciją ant Ukrainos sienos, kitoks žodis į galvą ir neateina!

Juk tai yra Ukrainos išdavystė. Išdavystė elementaris!

Ir tai vyksta mūsų kaimynėje Lenkijoje. Ir jau ne pirmą kartą – prieš tai buvo fermeriai su grūdais.

Furistai yra ne visa Lenkija, kas nors galėtų sakyti, bet todėl yra dar baisiau, kad tokiomis aplinkybėmis nesigirdi Lenkijos valdžios balso. Kaczynski’o Vyriausybė dar neišėjo, Tusko – dar neatėjo, bet yra ir Prezidentas Duda. Tyla. Yra pilietinė Lenkijos visuomenė – ir ta tyli.

Yra Prezidento Dudos asmeninis draugas Prezidentas Nausėda. Ir tas tyli.

Pasekmių prasme nematau didelio skirtumo tarp kelių blokados, kurią vykdo Lenkijos furistai, ir Ukrainos uostų blokados, kurią vykdo Kremliaus režimas su savo kariniu laivynu Juodojoje jūroje. Abiejų pasekmės Ukrainai yra tokios pačios – žiaurus smūgis jos ekonomikai. Toks pat, kaip rusų raketoms subombarduojant kokią nors gamyklą Ukrainoje.

Nuo rusų raketų ar uostų blokadų Ukraina gali apsiginti savo gamybos dronais skandindama Rusijos karinius laivus.

O kaip apsiginti nuo išdavystės tokių kaimynų, kurie šiaip prisiekinėja ištikimybę?

Vakarų pasaulis yra vieningas dėl to, kad Rusija turės atlyginti Ukrainai padarytą žalą, tame tarpe ir žalą padarytą jos ekonomikai. “Russia must pay” (“Rusija turi sumokėti”) – net G-7 lygiu paskelbtas šūkis. Ir tai yra tarptautinio teisingumo reikalas – jeigu Rusija nebus priversta sumokėti, tai atsiras kitų norinčių sekti Rusijos pavyzdžiu.

Kyla natūralus klausimas: ar Lenkija yra pasiruošusi atlyginti Ukrainos ekonomikai daromą ir jau padarytą žalą? Nenustebsiu, jeigu Ukraina to pareikalaus. Nes Lenkijos pavyzdžiu jau seka Slovakija.

Tiek lenkiškai Ukrainos išdavystei, tiek Europos (tame tarpe ir Lietuvos) abejingam tylėjimui gali būti pritaikytas tas pats lenkiškas žodis, kuriuo Milda pavadino savo tekstą.

Gal tai bent mus pažadins…